Elijas 1 [i1]Tada pakilo Elijas, pranašas lyg ugnis, jo žodis buvo lyg liepsnojanti krosnis.[i2] 2 Jis sukėlė jiems badą ir savo uolumu privertė juos skursti. 3 VIEŠPATIES žodžiu jis aklinai uždarė dangų ir tris kartus pašaukė žemyn ugnį. 4 Koks garbingas esi, Elijau, savo nuostabiais darbais! Kieno garbė gali tavajai prilygti? 5 Tu prikėlei mirusį vaiką iš mirties ir Hado Aukščiausiojo žodžiu. 6 Tu siuntei karalius į žūtį ir kėlei kilminguosius iš jų ligos lovų. 7 Tu girdėjai grasinimus prie Sinajaus ir bausmės nuosprendžius prie Horebo. 8 Tu patepei karalius bausmėms įvykdyti ir pranašą būti tavo įpėdiniu. 9 Tu buvai paimtas aukštyn ugnies viesule, vežime su ugningais žirgais. 10 Tau skirta, kaip yra parašyta, ateityje sušvelninti Dievo pyktį dar jam neįniršus, atgręžti tėvų širdį į jų vaikus ir atkurti Jokūbo gimines. 11 Laimingi tie, kurie tave matys, ir tie, kurie yra užmigę meilėje! Juk ir mes tikrai gyvensime. Eliša 12 [i3]Kai Elijas buvo viesulo paimtas, Eliša buvo jo dvasios pripildytas. Dusyk tiek ženklų jis padarė ir daug nuostabių darbų visais savo burnos žodžiais. Savo gyvenime jis niekad nedrebėjo prieš jokį valdovą, joks žmogus nepajėgė jo įbauginti. 13 Nebuvo nieko, kas jam būtų buvę per sunku; jo kūnas pranašavo iš ten, kur gulėjo palaidotas. 14 Gyvenime darė stebuklų, ir po mirties jo darbai buvo nuostabūs. 15 Nepaisant viso to, žmonės negrįžo {pas Dievą} ir nuo savo nuodėmių nesitraukė, kol nebuvo išvaryti iš savo krašto ir išblaškyti po visą žemę. Bet Judas paliko, mažutė tauta, su savo valdovu iš Dovydo namų. | 
