BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Siracido knygaSkyrius: 47

 Siracido knyga
  
Sir 47

Natanas ir Dovydas

1 [i1]Po jo atėjo Natanas pranašauti

Dovydo dienomis.

2 Kaip taukai yra atskiriami iš bendravimo atnašos,

taip Dovydas buvo išrinktas iš izraeliečių.

3 Jis žaidė su liūtais, tarsi jie būtų ožiukai,

ir su meškomis, tarsi jos būtų kaimenės ėriukai.

4 Argi savo jaunystėje jis neužmušė milžino

ir neišvadavo tautos nuo gėdos,

kai jo ranka paleido iš mėtyklės akmenį

ir paguldė pagyrūną Galijotą?

5 Juk Dovydas šaukėsi VIEŠPATIES – Aukščiausiojo,

ir šis suteikė jėgų jo dešinei,

kad paguldytų įgudusį galiūną

ir išaukštintų savo tautos galybę.

6 Užtat moterys jį ir apdainavo,

šaukdamos: „Dešimt tūkstančių jis nukovė!“

Dėl VIEŠPATIES suteiktų palaiminimų buvo giriamas,

kai jam buvo duota karališka karūna.

7 Juk jis nugalėjo visur priešus

ir sunaikino savo priešininkus – filistinus, –

sutriuškino jų galybę iki mūsų dienos.

8 Kiekviename žygyje dėkojo Šventajam – Aukščiausiajam,

skelbdamas jo garbę,

mylėjo savo Kūrėją iš visos širdies

ir kasdien jį šlovino giesmėmis.

9 Arfininkams nurodė stovėti prieš aukurą

ir malonia melodija palydėti šlovės giesmes.

10 Iškilmių apeigoms suteikė spindesio

ir nustatė visam laikui šventųjų dienų seką,

kad šventas VIEŠPATIES vardas būtų šlovinamas

ir šventovė skambėtų nuo ryto iki vakaro.

11 VIEŠPATS atleido jam nuodėmes

ir išaukštino jo galybę amžinai;

suteikė jam karalystės sandorą

ir garbingą sostą Izraelyje.

Saliamonas

12 [i2]Už savo nuopelnus įpėdinių Dovydas turėjo

išmintingą sūnų, galėjusį saugiai gyventi.

13 Saliamonas karaliavo taikos laikotarpiu,

nes Dievas nuramino visas krašto sienas,

kad šis pastatytų Namus jojo vardui

ir parūpintų amžiną šventovę.

14 Koks išmintingas buvai, kai jaunas,

liejaisi per kraštus su pamokymu,

kaip patvinęs Nilas!

15 Tavo didelė išmintis sklido žemėje, –

tu pripildei ją gilios prasmės patarlėmis.

16 Tavo garsas pasiekė tolimas salas, –

tu buvai mylimas už taikų valdymą.

17 Savo giesmėmis, patarlėmis, mįslėmis –

atsakymais, kuriuos davei, – tu stebinai tautas.

18 Tu buvai vadinamas tuo garbingu vardu,[i3]

kuris buvo duotas Izraeliui.

Tu kaupei auksą tarsi geležį

ir sidabrą gausinai kaip šviną.

19 Bet tu atsidavei moterims

ir leidai joms viešpatauti savo kūnui.

20 Tu sutepei savo garbę

ir padarei gėdą savo šeimai.

Užtraukei bausmę savo vaikams

ir savo kvailyste suteikei jiems sielvarto.

21 Taip karališkasis skeptras buvo padalytas

ir iš Efraimo kilo maištinga karalystė.

22 Bet VIEŠPATS nenustoja būti gailestingas

ir nepalieka neįvykdyto nė vieno savo žodžio.

Jis niekad neišraus savo išrinktojo vaikų

nei sunaikins jį mylėjusiojo palikuonių.

Užtat jis suteikė Jokūbui likutį

ir Dovydui – šaknį iš jo paties šeimos.

Rehabeamas

23 Saliamonas užmigo su savo protėviais

ir paliko įpėdiniu vieną savo sūnų – Rehabeamą,

platų[i4] kvailumu, stokojantį nuovokos,

kuris savo elgesiu pavertė žmones maištininkais.

Jeroboamas

24 Tada atėjo Nabato sūnus Jeroboamas,[i5]

suvedžiojęs Izraelį nuodėme,

ir užvedė Efraimą ant nedoro kelio.

Nuo tada jų nuodėmės vis labiau daugėjo,

kol pagaliau buvo ištremti iš savo krašto,

25 nes jie atsidavė visokiam nedorumui,

kol juos ištiko bausmė.

  
Išnašos:
1Sir 47,1-47,11: Dovydas, jaunas ir narsus galiūnas, viso Izraelio numylėtinis, nugalėdamas Galijotą, pagyrūnišką filistinų milžiną, pašalino tautos gėdą ir padarė ją galingą. Mylėdamas Dievą visa širdimi, jis padėjo pagrindą Šventyklos liturgijai. Dovydas nusidėjo, bet ir darė atgailą. Dievas jam atleido ir pažadėjo amžiną karalystę.
2Sir 47,12-47,24: Saliamonas, Dovydo sūnus ir įpėdinis, paveldėjo ramią karalystę tėvo užkariavimų dėka. Jis pastatė iškilią Jeruzalės Šventyklą; jam Dievas suteikė išminties dovaną, per kurią tapo garsus. Betgi Saliamono dvaro gašli gerovė atnešė jam nelaimę, o sunkios naštos, kurias jis užkrovė šiaurinėms giminėms, privedė prie karalystės padalijimo. Nepaisant to, Dievas neatšaukė savo pažado Dovydo dinastiją padaryti amžiną.
3Sir 47,18: ... tuo garbingu vardu: žr.l Sam12,23, kur Saliamonas vadinamas Jedidija{h}, t. y. VIEŠPATIES numylėtiniu. Tuo pačiu vardu vadinamas ir Izraelis. Žr. Jer 11,15.
4Sir 47,23: ... platųplati {yra} tauta
5Sir 47,24-47,25: ... Jeroboamas: žr.l Kar 12,2.20.26-32.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 47