^1 [i1]Žmogus, kuris laikosi Įstatymo, atnašauja daug aukų,

kas paklūsta įsakymams, aukoja bendravimo atnašas.

² Dėkingumo ženklan žmogus atnašauja geriausių miltų,^[i2]

o duodamas išmaldą, atnašauja šlovės auką.

³ Šalintis nuo pikto patinka VIEŠPAČIUI,

vengti neteisingumo yra išpirkimo darbas.

⁴ Nesirodyk prieš VIEŠPATĮ tuščiomis rankomis,

nes visa, ką atnašauji, yra įsakymo vykdymas.

⁵ Teisiojo atnaša praturtina aukurą

ir maloniu kvapu pasiekia Aukščiausiąjį.

⁶ Teisiojo auka yra maloni,

ir ji niekad nebus užmiršta.

⁷ Dosnia širdimi garbink VIEŠPATĮ, –

nešykštėk savo rankų triūso pirmienų.

⁸ Visas savo dovanas atnašauk su šypsena,

ir dešimtines atskirk su džiaugsmu.

⁹ Duok Aukščiausiajam, kaip jis tau yra davęs,

taip dosniai, kaip išgali.

¹⁰ Juk VIEŠPATS yra tas, kuris atlygina, –

jis atlygins tau septyneriopai.

¹¹ Neatnašauk jam kyšių, jų jis nepriims!

Nepasitikėk auka iš skriaudos vaisių,

¹² nes jis yra Teisėjas, –

jis nėra šališkas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>