Malda už Dievo tautą

¹ Ateik mums į pagalbą, visų Dieve,^[i1]

ir siųsk savo klaiką tautoms!^[i2]

² Pakelk ranką prieš pagonis,

kad pamatytų tavo galingus darbus.

^3 [i3]Kaip esi mus panaudojęs, kad parodytum jiems savo šventumą,

taip nūn panaudok juos, kad parodytum mums savo šlovę.

⁴ Tuomet jie žinos, kaip mes žinome,

jog nėra kito Dievo, tik tu vienas, VIEŠPATIE.

⁵ Duok naujų ženklų, daryk naujų nuostabių darbų,

iš peties parodyk savo dešinės garbę.

⁶ Pažadink savo narsą ir išliek savo pyktį;

pažemink nedraugus ir parblokšk priešus.

⁷ Paskubink tą dieną, atsimink paskirtąjį laiką,^[i4]

kai tavo galingi darbai turi būti paskelbti.

⁸ Tesunaikina ugningas pyktis bėglį,

ir tavo tautos engėjai tebūna pragaišinti.

⁹ Sutraiškyk galvas priešiškų valdovų,

kurie sako: „Esame tik mes!“

¹⁰ Surink visas Jokūbo gimines,

kad jos paveldėtų žemę kaip anais laikais.

¹¹ Būk gailestingas, VIEŠPATIE,

tavo vardu vadinamai tautai –

Izraeliui, kurį tu pavadinai savo pirmagimiu.

¹² Užjausk savo šventąjį miestą – Jeruzalę,

tavo sosto buveinę.

¹³ Pripildyk Zioną savo šlovės giesmių

ir savo Šventyklą savo garbės.

¹⁴ Paliudyk tuos, kuriuos sukūrei pradžioje,

ir įvykdyk tavo vardu tartas pranašystes.

¹⁵ Atlygink tiems, kurie tavęs laukia, –

tebūna tavo pranašų teisybė.

¹⁶ Išklausyk, VIEŠPATIE, maldą savo tarnų,

nes tu visad esi malonus savo tautai.

¹⁷ Tada bus žinoma visiems žemės pakraščiams,

kad tu – VIEŠPATS – esi visų amžių Dievas.

Artimų draugų pasirinkimas

¹⁸ Stemple nueina bet koks maistas,

bet vienas valgis yra gardesnis už kitą.

¹⁹ Kaip gomurys atskiria žvėrienos rūšis,

taip aštrus protas pažįsta melus.

²⁰ Sukto būdo žmogus pridaro keblumų kitiems;

reikia būti patyrusiam, kaip jam atmokėti.

²¹ Nors bet kuris vyriškis gali būti moteriai,^[i5]

tačiau viena mergina gali būti geresnė už kitą.

²² Moters grožis padaro jos vyro veidą spindintį,

nes pranoksta visa, kas žavi jo akis.

²³ O jeigu dar ir jos kalba maloni,

jos vyras yra laimingesnis už visus mirtinguosius.

²⁴ Žmona didžiausias savo vyro turtas,

panaši į jį pagalbininkė,^[i6] ištikima parama.

²⁵ Vynuogynas be tvoros būna išmindytas;

vyras be žmonos pasidaro benamis klajūnas.

²⁶ Juk kas pasitikėtų vikriu plėšiku,

klajojančiu iš miesto į miestą?

Kas tad pasitikės vyru, neturinčiu lizdo,

nakvojančiu, kur jį naktis užklumpa?

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>