Pasitikėk Viešpačiu, o ne sapnais 1 [i1]Tuščios ir apgaulios neprotingo žmogaus viltys, sapnai duoda sparnus kvailiams. 2 Kaip žmogus, kuris gaudo šešėlį ar vejasi vėją, taip elgiasi tas, kas tiki sapnais. 3 Kas sapnuose matoma, yra tik atspindys – panašumas veido, žiūrinčio į patį save. 4 Argi gali nešvarus duoti švarų? Argi gali melagis kada pasakyti tiesą? 5 Būrimai, ženklų aiškinimas ir sapnai yra niekai; ko tu tikiesi, tą protas pavaizduoja. 6 Nebent tai būtų ypatingas regėjimas, Aukščiausiojo siųstas, kitaip neimk jų į širdį. 7 Juk sapnai suklaidino daugelį, ir žmonės, sudėję į juos savo viltį, įkliuvo į bėdą. 8 Įstatymo vykdymas nereikalauja tokių apgaulių; išmintis yra tobula laikydamasi tiesos. Kelionė daug išmoko 9 Išsilavinęs žmogus daug žino, ir kas yra daug patyręs, kalba protingai. 10 Žmogus, neturintis patirties, maža težino, bet kas yra keliavęs, įgyja daug gudrumo. 11 Daug mačiau savo kelionėse, išmokau daugiau, negu galėčiau pasakyti. 12 Dažnai buvau mirties pavojuje, bet išsigelbėjau ta patirtimi. 13 Gaji yra drąsa pagarbiai bijančių VIEŠPATIES, nes jų viltis yra tas, kuris juos gelbsti. 14 Pagarbiai bijančiam VIEŠPATIES nėra ko bijoti, – jis nepasiduos baimei, nes VIEŠPATS yra jo viltis. 15 Laiminga siela pagarbiai bijančio VIEŠPATIES! Kuo jis pasitiki? Kas yra jo ramstis? 16 VIEŠPATIES akys tiems, kurie jį myli, galingas skydas ir stiprus ramstis, užuovėja nuo dykumos vėjo ir paunksmė nuo vidurdienio saulės, apsauga nuo suklydimo ir pagalba nuo nuopuolio. 17 Jis teikia džiaugsmo širdžiai, spindesio akims – duoda ir sveikatos, ir gyvasties, ir palaimos. Aukų atnašos 18 [i2]Suteršia savo dovanas, kas atnašauja aukai neteisėtai įgytus daiktus! Nedorėlių atnašos Dievui nėra malonios. 19 Aukščiausiajam nepatinka neteisiųjų atnašos, jiems neatleidžia nuodėmių, nors aukų būtų ir daugybė. 20 Atnašauti auką iš beturčių indėlių yra lygiai nedora, kaip ir užmušti sūnų jo tėvo akyse. 21 Labdaros duona yra vargšų gyvastis, kas ją iš jų atima, išlieja kraują. 22 Kas atima iš artimo pragyvenimą, padaro žmogžudystę; kas neišmoka samdiniui jo algos, išlieja kraują. 23 Jeigu vienas stato, o kitas griauna,[i3] juk iš to abiem būna tik vargo. 24 Jeigu vienas meldžiasi, o kitas keikiasi,[i4] katro balsą VIEŠPATS girdės? 25 Jeigu žmogus, palietęs lavoną, apsiplauna ir vėl jį paliečia, kokia jam nauda iš apsiplovimo? 26 Taip ir su žmogumi, kuris pasninkauja už savo nuodėmes, o paskui eina ir daro tą patį: kas išgirs jo maldą ir ką jis laimėjo savo pasninku? | 
