Paskolos 1 [i1]Kas savo artimui skolina, gailestingai elgiasi, kas tiesia pagalbos ranką, laikosi įsakymų. 2 Skolink savo artimui, kai jis varge, laiku grąžink paskolą, paimtą iš savo artimo. 3 Laikykis savo žodžio, būk sąžiningas artimui, ir visados turėsi, ko tau reikia. 4 Daugelis skolininkų prašo paskolos, o vėliau apsunkina jiems padėjusius žmones. 5 Kai skolinasi, jis bučiuoja skolintojui ranką ir pagarbiai kalba apie jo turtą. Bet, atėjus laikui sugrąžinti, jis uždelsia, teisinasi ir prašo daugiau laiko. 6 Net jei jis ir gali grąžinti, jo skolintojas pajėgs atgauti vos pusę, ir tai laikys radiniu. Bet jei jis negali grąžinti, – skolininkas išviliojo iš skolintojo pinigus, ir be jokio reikalo skolintojas įsigijo priešą. Skolininkas atmokės jam keiksmais bei priekaištais ir, užuot pagerbęs, išplūs. 7 Daugelis atsisako skolinti ne iš širdies kietumo, bet iš baimės būti be reikalo apgautiems. Išmalda 8 Nepaisydamas to, būk dosnus vargšui; neversk jo tavo išmaldos laukti. 9 Pagal įsakymą padėk beturčiui, nepavaryk jo skurstančio tuščiomis rankomis. 10 Naudok savo pinigus broliui ar bičiuliui, neslėpk jų rūdyti po akmeniu. 11 Kaupk savo lobį pagal Aukščiausiojo įsakymus, ir turėsi daugiau naudos, negu iš aukso. 12 Krauk išmaldą savo ižde, – ji išgelbės tave nuo visa pikta. 13 Geriau už tvirtą skydą ar sunkią ietį ji kovos už tave su priešais. Užstatas 14 Geras žmogus laiduoja už savo artimą, ir tik begėdis norėtų jį apgauti. 15 Neužmiršk savo laiduotojo gerumo, nes už tave jis savo gyvastį užstatė. 16 Nedorėlis nesirūpina laiduotojo nuosavybe, 17 nedėkingas žmogus užmiršta savo geradarį. 18 Laidavimas yra pražudęs daugelį pasiturinčių žmonių ir blaškęs juos, kaip mėto jūros bangos; įžymius žmones yra iš namų išvaręs ir išsiuntęs juos klajoti po svetimus kraštus. 19 Nusidėjėlis per laidavimą įkrinta į bėdą; kas per daug įsipareigoja, įsivelia į ieškinius. 20 Laiduok už artimą pagal savo išgales, bet žiūrėk, kad pats neįpultum į skurdą. Taupumas 21 [i2]Pirmutinės reikmės žmogaus gyvenime yra vanduo, duona ir drabužis; taip pat ir pastogė, kad turėtų užuovėją. 22 Geresnė vargšo buitis savo saugioje pastogėje, negu prabangios puotos tarp svetimų. 23 Mažai ar daug turėtum, pasitenkink tuo, ką turi, kad nereikėtų klausytis priekaištų, reiškiamų veltėdžiui. 24 Liūdnas gyvenimas eiti iš namų į namus, nes kur esi svečias, ten negali burnos atverti. 25 Toks svečias nesulauks padėkos už taurių pripildymą; be to, girdėsi šiuos šiurkščius žodžius: 26 „Eikš šen, atėjūne! Parenk stalą! Paduok man valgyti, ką turi po ranka! 27 Pradink, atėjūne, nes atėjo garbingas svečias! Mano brolis atėjo į svečius, man reikia kambario!“ 28 Skaudu išauklėtam žmogui būti apšauktam veltėdžiu ir pakelti skolintojų įžeidimą. | 
