⁴ Sijojant rėčiu, atsiskiria pelai;

žmogui kalbant, atsiskleidžia jo ydos.

⁵ Krosnis išmėgina puodžiaus molinius indus;

žmogus ištiriamas pokalbiu.

⁶ Medžio vaisiai atskleidžia, kaip juo buvo rūpintasi,

žmogaus kalba parodo jo širdies polinkius.

⁷ Negirk nė vieno, kol neišgirdai jo kalbant,

nes tik tuomet žmonės yra išmėginami.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>