^1 [i1]Mano vaike, nusidėjai? Daugiau to nebedaryk,

bet prašyk atleidimo už savo praeities nuodėmes.

² Bėk nuo nuodėmės kaip nuo gyvatės,

nes jeigu prisiartinsi prie nuodėmės, ji tau įkąs.

Jos dantys – liūto dantys,

ji gali sunaikinti žmogaus gyvastį.

³ Kiekviena kaltė yra dviašmenis kalavijas;

jos žaizda nepagydoma.

⁴ Smurtas ir įžūlumas išsekina turtus;

taip bus nualinti išdidžiųjų namai.

⁵ Malda iš vargšo lūpų eina tiesiai į Dievo ausį, –

jo nuosprendis nelūkuriuoja.

⁶ Kas nekenčia įspėjimo, eina nusidėjėlio taku,

bet kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, gailisi savo širdyje.

⁷ Sklandus kalbėtojas yra plačiai žinomas,

bet protingas žmogus pastebi, kai jis paslysta.

⁸ Kas stato namus kitų žmonių pinigais,

tas panašus į žmogų,

renkantį akmenis savo kapo kauburiui.

⁹ Nusikaltėlių gauja yra kaip pakulų ryšulys;

jie gaus galą ugnies liepsnose.

¹⁰ Lygiais akmenimis grįstas nusidėjėlių kelias,

bet jo gale yra Hado duobė.^[i2]

¹¹ Kas laikosi Įstatymo, apvaldys savo potraukius;

pagarbi VIEŠPATIES baimė yra tobula išmintis.

¹² Kas nėra sumanus, negali būti išmokytas,

bet esti ir sumanumo, kuris įneša kartėlio.

¹³ Išminčiaus žinojimas yra kaip tvinstanti upė,

o jo patarimas kaip gyvybės šaltinis.

¹⁴ Kvailio protas yra kaip sukultas ąsotis, –

nebegali talpinti jokio mokslo.

¹⁵ Kai protingas žmogus girdi prasmingą posakį,

jam pritaria ir prie jo kitą prideda;

kai lengvapėdis tai girdi,

jis pasijuokia iš jo ir atsuka jam nugarą.

¹⁶ Kvailio plepėjimas yra kaip našta kelionėje,

bet protingo žmogaus kalbos malonu klausytis.

¹⁷ Sueigoje ieškoma protingo žmogaus nuomonės, –

į širdį imami jo žodžiai.

¹⁸ Kvailiui išmintis yra tarsi namų griuvėsiai,

bukapročiui mokslas yra padriki tauškalai.

¹⁹ Neprotingam žmogui auklėjimas

yra pančiai ant kojų

ir kaip antrankiai ant jo dešinės.

²⁰ Kvailys juokiasi visu balsu,

o išmintingas žmogus kukliai šypsosi.

²¹ Protingam žmogui auklėjimas

yra kaip auksinis papuošalas,

kaip apyrankė jam ant dešinės.

²² Kvailys skuba kelti koją į namus,

o gerai išauklėtas žmogus kukliai laukia.

²³ Neišauklėtas žmogus dirsčioja pro tarpdurį į vidų,

o išauklėtas žmogus laukia lauke.

²⁴ Nemandagu žmogui klausytis prie durų;

išauklėtą žmogų apimtų gėda.

²⁵ Plepių lūpos kartoja kitų žodžius,

bet išmintingųjų žodžiai rūpestingai pasveriami.

²⁶ Kvailių protas yra jų burnoje,

o išmintingųjų burna yra jų prote.

²⁷ Kai nedoras žmogus keikia savo priešą,^[i3]

iš tikrųjų jis keikia save patį.

²⁸ Šmeižikas save patį juodina

ir yra kaimynų nekenčiamas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>