1 [i1]Įspėjimas kartais gali būti ne laiku, ir tyla kartais gali apreikšti protingą žmogų. 2 Kaip daug geriau įspėti, negu erzintis iš pykčio! 3 Kas prisiima savo kaltę, bus apsaugotas nuo nesėkmės. 4 [i2]Kaip eunuchas, mėginantis išniekinti mergaitę, toks yra žmogus, prievarta verčiamas daryti, kas teisinga. 5 Vienas žmogus tyli ir yra laikomas išmintingu, o kitas, būdamas plepus, yra nemėgstamas. 6 Vienas žmogus tyli, nes neturi nieko pasakyti, o kitas tyli, laukdamas tinkamos progos kalbėti. 7 Išmintingas žmogus tyli, kol ateina tinkamas laikas, o kvailas pagyrūnas tinkamo laiko nepastebi. 8 Kas per daug kalba, sukelia koktumą, o kas nori kitą nukalbėti, bus nekenčiamas. 9 [i3]Nelaimėje gali žmogui glūdėti laimė, ir nuostolis gali atnešti nelauktą sėkmę. 10 Būna dovana, kuri tau neneša jokios naudos, būna ir dovana, kuri tau dvigubai atlygina.[i4] 11 Būna nuostolių dėlei garbės, esti žmonių, pakėlusių galvas iš sunkių bėdų. 12 Būna, kad žmogus daug perka už mažą kainą, bet užmoka už tai septyneriopai. 13 Išmintingas žmogus keliais žodžiais įgyja palankumą, bet kvailieji savo meilikavimą veltui švaisto. 14 Sukto žmogaus dovana nebus tau naudinga, nes jis laukia, kad atsilygintum septyneriopai. 15 Jis mažai duoda, bet daug barasi, pračiaupia burną, kaip miesto šauklys. Šiandien jis paskolina, o rytoj reikalauja grąžinti, – iš tikrųjų toks žmogus yra šlykštus. 16 Kvailys sako: „Draugų neturiu. Už mano gerus darbus niekas nedėkoja“. 17 Visi, kurie valgo jo duoną, turi piktą liežuvį. Kaip kiekvienas iš jo tyčiojasi, ir kaip dažnai! 18 Geriau ant grindinio paslysti negu ant liežuvio; užtat greitai ateina nedorėlių žūtis. 19 Kaip beskonis skanėstas yra pasakojimas ne vietoje, nuolat neišmanėlių kartojamas. 20 Patarlė iš kvailio lūpų negerbiama, nes jis nepasako jos tinkama proga. 21 Būna, kad skurdas sulaiko žmogų nuo nuodėmės; užtat kai ilsisi, jis nejaučia sąžinės graužimo. 22 Būna, kad žmogus iš gėdos nusižudo ar stumia save į pražūtį, žiūrėdamas, ką kiti apie jį pamanys. 23 Būna, kad žmogus pažada draugui, žiūrėdamas, ką jis apie jį pamanys, ir be reikalo pasidaro sau priešą. 24 Melas yra bjauri, gėdą žmogui daranti dėmė, tačiau jis yra nuolat ant neišmanėlių lūpų. 25 Geriau vagis negu nepataisomas melagis, tačiau abiejų likimas yra žūtis. 26 Melagio kelias veda į negarbę, jo gėda nuolat jį lydi. 27 Išmintingas žmogus pranoksta kitus savo žodžiais, o protingas patinka didžiūnams. 28 Kas dirba žemę, kaupia savo pjūties derlių, o kas patinka didžiūnams, gali atsilyginti už kaltę. 29 Paslaugos ir dovanos apakina išmintingųjų akis; kaip apynasris ant burnos, jos nutildo priekaištus. 30 Paslėpta išmintis ir nematomas lobis – kokia iš vieno ir kito nauda? 31 Geriau žmogus, slepiantis savo kvailumą, negu tas, kuris slepia savo išmintį. | 
