1 Kas taip elgiasi, nebus turtingas; kas niekais laiko mažus dalykus, palengva pražus. 2 Vynas ir moterys išveda iš kelio protingus vyrus, o žmogus, bendraujantis su kekšėmis, praras gėdos jausmą. 3 Puvimas ir kirmėlės jį apims, ir praradęs gėdos jausmą žmogus neteks gyvasties. 4 Kas kitais per greitai pasitiki, tas yra nerimtas, o kas nusideda, sau pačiam pakenkia. 5 Kam nedoras darbas teikia malonumo, bus pasmerktas, {bet kas atsispiria malonumams, apvainikuoja savo gyvenimą. 6 [i1]Kas suvaldo liežuvį, gyvens be barnių}, bet kas nekenčia paskalų, patirs mažiau pikta. 7 Niekados nekartok, kas tau buvo pasakyta, ir iš to neturėsi jokio nuostolio. 8 Nei draugui, nei priešui apie tai nekalbėk; niekam nepasakyk, nebent tai nuslėpti būtų nuodėminga. 9 Juk kas tai išgirs, tavimi nebepasitikės ir ilgainiui ims tavęs nekęsti. 10 Ką nors girdėjai? Temiršta tai su tavimi. Būk tikras, tavęs tai nesusprogdins! 11 Ką nors sužinojęs, kvailys kenčia gimdymo skausmus tartum kūdikį gimdanti moteris. 12 Kaip strėlė, įstrigusi žmogaus šlaunyje, taip smygso paskala kvailio krūtinėje. 13 Įspėk savo draugą – galbūt jis to dar nėra padaręs; o jei padarė, kad daugiau to nedarytų. 14 Įspėk savo kaimyną – galbūt jis to dar nėra pasakęs; o jei pasakė, kad daugiau to nekartotų. 15 Įspėk savo draugą – dažnai tai gali būti šmeižtas; tikėti kiekvienu pasakojimu neturėtumei. 16 Žmogus gali suklupti netyčiomis. Kas nėra nusidėjęs liežuviu? 17 Paklausk savo kaimyną prieš jį sudrausdamas, – taip tu skaitysies su Aukščiausiojo Įstatymu. Kaip pažinti tikrą išmintį 18 {[i2]Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra kelias į jo gerumą, o išmintis laimi jo meilę. 19 VIEŠPATIES įsakymų žinojimas – gyvastį teikiantis mokymas, darantieji tai, kas jam patinka, valgys vaisius nuo medžio nemirtingumo.} 20 Visa išmintis yra pagarbi VIEŠPATIES baimė; visapusiška išmintis yra Įstatymo vykdymas {ir jo visagalybės supratimas. 21 Kai vergas savo šeimininkui sako: „Nedarysiu to, ko tu nori“, – nors jei vėliau tai ir darytų, jis pykdytų tą, kuris jį išlaiko}. 22 Mokėti daryti pikta nėra išmintis, ir nusidėjėlių patarimas nėra protingas. 23 Esama apsukrumo, kuris yra bjaurus, yra ir kvailių, kurie nieko pikta nedaro. 24 Geriau dievobaimingas žmogus maža žinantis, negu labai protingas, bet laužantis Įstatymą. 25 Esama apsukrumo reiklaus, bet nesąžiningo, – yra žmonių, išnaudojančių gerumą, kad pasiektų savo. 26 Pasitaiko nedoras žmogus, kuris dedasi širdgėlos prislėgtas, bet jo vidus yra pilnas apgaulės. 27 Nuleidžia akis ir dedasi kurčias, bet jei jo kaukės niekas nenuplėš, jis tave išnaudos. 28 Nors jėgų stoka jį sulaiko nuo nuodėmės, jis, nepaisydamas to, radęs progą padarys žalos. 29 Žmogus pažįstamas iš išvaizdos, o protingas žmogus – veidu į veidą susitikus. 30 Žmogaus apdaras, jo nuoširdus juokas ir jo eisena tau parodo, kas jis yra. | 
