BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas romiečiamsSkyrius: 8

 Laiškas romiečiams
  
 Krikščionio gyvenimo kilnumas
  
Rom 8

Dvasinis gyvenimas

1 [i1]Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje. 2 Juk gyvybę teikiantis Dvasios įstatymas išvadavo tave[i2] iš nuodėmės ir mirties įstatymo. 3 O ko įstatymas nepajėgė, nes jis buvo kūno nusilpnintas, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu ir nuodėmei įveikti pasmerkė nuodėmę kūne, 4 kad įstatymo reikalavimai išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal dvasią.

5 Kurie gyvena pagal kūną, tie rūpinasi kūno reikalais, o kurie gyvena pagal dvasią – dvasios reikalais. 6 Kūno siekimai veda į mirtį, o dvasios siekimai – į gyvenimą ir ramybę. 7 Kūno siekimai priešiški Dievui; jie nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. 8 Kas gyvena kūniškai, negali patikti Dievui.

9 Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo. 10 Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet dvasia – gyva dėl teisumo. 11 Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.

12 Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. 13 Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite.

Dievo įvaikiai

14 Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. 15 Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ 16 Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. 17 O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.

Būsimoji Dievo vaikų garbė

18 Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. 19 Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai.[i3] 20 Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei,[i4] – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, 21 kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. 22 Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. 23 [i5]Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. 24 Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? 25 Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

26 O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. 27 Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.

Išganymo planas

28 Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems. 29 O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių. 30 Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.

Himnas Dievo meilei

31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 32 Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! 33 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! 34 Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! 35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?

36 Parašyta:

Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną,

laikomi pjautinomis avimis.

37 Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. 38 Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, 39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

  
Išnašos:
1Rom 8,1: Nebėra pasmerkimo tiems, kurie gyvena susivieniję su Jėzumi Kristumi, su jo mistiniu kūnu.
2Rom 8,2: Kai kuriuose rankraščiuose: išvadavo mane, išvadavo mus.
3Rom 8,19: Adomo nuodėmė pakenkė ne tik žmonėms, bet ir visiems kūriniams. Pasaulio pabaigoje, kai prisikėlę kūnai bus priimti į dangaus laimę, bus pagerbta ir medžiaginė kūrinija.
4Rom 8,20: Tuštybė – tušti ir nuodėmingi žmonių siekimai, kuriuos jie vykdo naudodamiesi kūriniais.
5Rom 8,23-8,24: Čia kalbama apie galutinį, nebeprarandamą įsūnijimą, atpirkimą ir išgelbėjimą pasaulio pabaigoje. Jo dar nematome, tik viliamės.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas romiečiamsSkyrius: 8