BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas romiečiamsSkyrius: 9

 Laiškas romiečiams
  
 Izraelio tautos būklė
  
Rom 9

Izraelitų pranašumai

1 Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, 2 kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. 3 Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną. 4 Jie yra izraelitai, turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus; 5 jiems priklauso protėviai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, šlovingas per amžius. Amen!

Pažado vaikai

6 Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis.

Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui. 7 Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, kaip pasakyta: Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys. 8 Tai reiškia – ne kūno vaikai yra Dievo vaikai, bet tiktai pažado vaikai laikomi palikuonimis.[i1] 9 O pažadas taip skamba: Apie tą laiką aš ateisiu, ir Sara turės sūnų. 10 Ir ne tik ji, bet ir Rebeka, pradėjusi du nuo vienintelio mūsų tėvo Izaoko. 11 [i2]Dar jos dvyniams negimus ir jiems dar nepadarius nei gero, nei blogo, – kad įvyktų laisvai pasirinktas Dievo nutarimas, 12 ne dėl darbų, bet šaukiančiojo valia, – jai buvo pasakyta: Vyresnis tarnaus jaunesniam, 13 kaip ir parašyta: Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiau.[i3]

Dievo valios slaptingumas

14 Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu! 15 Jis Mozei kalba:

Aš pasigailėsiu to,

kurio norėsiu pasigailėti,

ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti.

16 Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo. 17 Juk Raštas faraonui sako: Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galybę ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje. 18 Vadinasi, ko jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.[i4]

19 Gal man prikiši: „O už ką tada jis mane bara? Kas gi galėtų atsispirti jo valiai?“ 20 Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?! Argi lipdinys klausia lipdytoją: „Kam mane tokį padarei?!“ 21 Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą puošnų, o kitą paprastą?! 22 Ir jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo galybę, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus, 23 kad apreikštų ir savo šlovės lobius gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė garbei...[i5] 24 Kaip tuos pastaruosius, taip ir mus jis pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių.

Senojo Įstatymo pranašystės

25 Dievas kalba Ozėjo lūpomis:

Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.

26 Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: „Jūs ne manoji tauta“, ten jie bus vadinami „gyvojo Dievo vaikais“.

27 O Izaijas šaukia apie Izraelį: Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likučiai bus išgelbėti. 28 Tesėdamas savo žodį ir skubėdamas, tai atliks žemėje Viešpats.

29 Izaijas nusakė iš anksto:

Jei kareivijų Viešpats nebūtų mums ainijos palikęs,

būtume pasidarę kaip Sodoma, būtume į Gomorą panašūs.

30 Tai ką gi pasakysime? Kad pagonių tautos, kurios visai neieškojo teisumo, gavo teisumą, būtent teisumą iš tikėjimo. 31 O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatymo, nepasiekė įstatymo. 32 Kodėl? Todėl, kad to siekė ne tikėjimu, bet tarsi darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens, 33 kaip parašyta:

Štai padedu Sione suklupimo akmenį,

papiktinimo uolą;

bet kas juo tiki, neliks sugėdintas.

  
Išnašos:
1Rom 9,8: Ne kūno kilmė, bet Dievo pašaukimas ir malonė nulemia žmogaus išganymą.
2Rom 9,11-9,13: Čia Paulius kalba ne apie asmeninę Jokūbo ir Ezavo vertę ar jų išganymą, bet apie jų palikuonių vaidmenį išganymo istorijoje. Taip pat nekalbama ir apie faraono (17 eil.) galutinę pražūtį, tik nurodoma, kad persekiotojo užsispyrimą Dievas laisvai panaudoja savo tikslams.
3Rom 9,13: Šis sakinys dėl specifinės žydų kalbos sandaros iš tiesų reiškia: Aš Jokūbą pamilau labiau už Ezavą.
4Rom 9,18: Tą užkietina – tam leidžia užkietėti.
5Rom 9,23: Nebaigtas sakinys. Reikėtų pratęsti: Tai kaip galėtume prieštarauti Dievui? – Rūstybės ... gailestingumo indai = rūstybės ar gailestingumo gavėjai.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas romiečiamsSkyrius: 9