Žydai nesuprato teisumo

^1 [i1]Broliai, mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos – jų išgelbėjimui. ² Aš jiems liudiju, kad jie turi Dievui uolumo, kuriam tačiau trūksta išmanymo. ³ Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui. ⁴ Juk įstatymo tikslas – Kristus, atėjęs nuteisinti kiekvieno, kas tiki.

Ką skelbė Mozė?

⁵ Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: Jį vykdydamas žmogus juo gyvens. ^6 [i2]Teisumas iš tikėjimo kalba: „Nesakyk savo širdyje: Kas įžengs į dangų? – tai yra Kristaus atsivesti; ⁷ arba: Kas nusileis į bedugnę – būtent Kristaus iš numirusių atsiimti“. ⁸ Bet ką jis sako? – Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. ⁹ Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.^{[i3] 10} Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. ¹¹ Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas. ¹² Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: ¹³ Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.

Žydų kaltumas

¹⁴ Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! ¹⁵ O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerą naujieną! ¹⁶ Bet ne visi pakluso Gerajai Naujienai. Aure Izaijas sako: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?^{[i4] 17} Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis. ¹⁸ Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne!

Po visą žemę pasklido jų garsas,

iki pasaulio pakraščių – jų žodžiai.

¹⁹ Klausiu toliau: argi Izraelis nesuprato?! Bet Mozė pirmas sako:

Aš pažadinsiu jūsų pavydą netautai,

apmaudą jums sukelsiu prieš neišmanančią tautą.

²⁰ Izaijas drįsta sakyti:

Daviausi atrandamas tiems, kurie manęs neieškojo,

pasirodžiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo.

²¹ O Izraeliui sako: Ištisą dieną aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>