BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas romiečiamsSkyrius: 11

 Laiškas romiečiams
  
Rom 11

Izraelis ne visiškai atstumtas

1 Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą?! Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties.[i1] 2 Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš seno yra pasirinkęs. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Dievui Izraeliu: 3 Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės. 4 O kaip skamba Dievo atsakymas? Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį. 5 Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis. 6 Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.

7 Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo, 8 kaip parašyta:

Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią,

kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.

9 Ir Dovydas sako:

Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais,

suklupimo pinklėmis ir atpildu.

10 Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų,

ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.

Būsimasis atsivertimas

11 Tad aš klausiu: ar izraelitai taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas. 12 Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius – pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!

13 Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę: 14 galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. 15 Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?

Izraelitai lieka išrinktoji tauta

16 Jei pirmkepė duona šventa, tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.[i2] 17 Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku,[i3] 18 tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. 19 Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?“ 20 Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok! 21 Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs? 22 Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas! 23 Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti. 24 Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje.

Izraelio atsivertimas

25 Kad jūs, broliai, per gerai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma, 26 o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta:

Iš Siono kalno ateis gelbėtojas

ir nukreips nedorybes nuo Jokūbo.

27 Ir tokia bus jiems mano sandora,

kai nuimsiu jų nuodėmes.

28 Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet žiūrint išrinkimo, jie numylėtiniai dėlei savųjų protėvių. 29 Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. 30 Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, 31 taip ir jie dabar[i4] nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. 32 Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.

Himnas išminčiai ir gailestingumui

33 O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!

34 Ir kas gi pažino Viešpaties mintį?

Ir kas buvo jo patarėjas?

35 Arba kas jam yra davęs pirmas,

kad jam būtų atmokėta?

36 Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

  
Išnašos:
1Rom 11,1: Pauliaus ir kitų žydų pašaukimas į tikėjimą rodo, jog jų tauta neatmesta.
2Rom 11,16: Arba: jei raugas šventas. Plg. Sk 15,17-21.
3Rom 11,17: Nulaužtos šakos vaizduoja Kristaus neįtikėjusius žydus, o laukinis alyvmedis žymi pagonis. Medžių skiepijimo įvaizdį Paulius čia vartoja bendriausiais bruožais, ir neturime ieškoti smulkių atvirkštinių panašumų.
4Rom 11,31: Dabar gali reikšti visus Mesijo laikus, t. y. nuo Kristaus gimimo iki pasaulio pabaigos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas romiečiamsSkyrius: 11