I

^1 [i1]Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje,

pasilieka Visagalio pavėsy,

² sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve,

mano prieglauda ir tvirtove, tavimi pasitikiu!“

³ Juk jis yra tas,

kuris tave išgelbės nuo medžiotojo kilpos

ir nuo mirtį nešančio maro.

⁴ Savo sparnų plunksnomis jis tave uždengs, –

po jo sparnais rasi prieglaudą,

jo ištikimybė yra dengiantis skydas.

II

¹⁴ „Kas mane myli, tą gelbėsiu, –

saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.

¹⁵ Kai jis manęs šauksis, jo išklausysiu, –

su juo būsiu varge,

jį išgelbėsiu, pagerbsiu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>