^1 [i1]Psalmė. Giesmė šabo dienai.

I

² VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti tave,

giedoti šlovės giesmes

tavo vardui, Aukščiausiasis,

³ skelbti kas rytą tavo ištikimą meilę,

tavo ištikimybę kas naktį,

⁴ palydint dešimtstygei arfai,

su giesme ir lyra.

⁵ Juk tu, VIEŠPATIE, pradžiuginai mane savo darbais, –

su džiaugsmu apgiedu tavo rankų darbus.

II

⁶ Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE,

kokios gilios tavo mintys!

⁷ Bukas žmogus jų nežino,

kvailys to negali suprasti.

⁸ Nors nedorėliai želia kaip žolė

ir visi piktadariai klestėte klesti,

jų laukia amžinoji žūtis.

⁹ Bet tu, VIEŠPATIE, esi išaukštintas amžinai.

III

¹⁰ Juk štai, VIEŠPATIE, tavo priešai, –

tavo priešai tikrai pražus, –

visi piktadariai bus išblaškyti.

¹¹ Bet man tu duodi stumbro jėgų;^[i2]

suteikei man palaimą.

¹² Savo akimis mačiau savo priešų sąmyšį,

savo ausimis girdėjau apie užpuolikų žūtį.

IV

¹³ Teisieji žaliuoja lyg palmės

ir auga lyg kedrai Libano.

¹⁴ Pasodinti^[i3] VIEŠPATIES Namuose,

jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose.

¹⁵ Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, –

visad jie sodrūs ir sultingi,

¹⁶ liudydami, koks teisus yra VIEŠPATS –

mano Uola, nes jame nėra ydos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>