I 1 [i1]Malda. Dievo žmogaus Mozės. Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas. 2 Pirma negu kalnai užgimė ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi tas, kuris yra Dievas nuo amžių per amžius. 3 Tu sugrąžini mus į dulkes, sakydamas: „Grįžkite[i2] mirtingieji“. 4 Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, – tarsi vakarykštė diena, jau praėjusi, lyg viena nakties sargyba.[i3] 5 [i4]Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu; auštant jie yra lyg žolė, kuri atauga, – 6 auštant ji iš naujo sužaliuoja ir žydi, – o vakare nuvysta ir nudžiūsta. II 7 Juk mus tavo įniršis žudo, dėl tavo pykčio mus apima baimė. 8 Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save, savo veido šviesoje – slaptas mūsų nuodėmes. 9 Juk visos mūsų dienos praeina tau pykstant, baigiame gyvenimo metus su atodūsiu. 10 Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni – galbūt aštuonias. Bet dauguma tų metų grynas triūsas ir vargas, – jie greitai prabėga, ir mes išskubame. 11 Kas gali perprasti tavo įniršio jėgą? Tavo pyktis prilygsta tavo pagarbiai baimei. III 12 Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį. 13 Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kaip ilgai? Elkis gailestingai su savo tarnais! 14 Pasotink mus auštant savo gerumu, kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas. 15 Duok mums tiek laimės, kiek davei liūdesio per visus mūsų nelaimių metus. 16 Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus, leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę. 17 Tebūna Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis: padaryk mums sėkmingą mūsų rankų darbą – padaryk sėkmingą mūsų rankų darbą! | 
