I

^1 [i1]Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje,

pasilieka Visagalio pavėsy,

² sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve,

mano prieglauda ir tvirtove, tavimi pasitikiu!“

¹⁰ užtat neištiks tavęs žala,

nepalies tavo palapinės nelaimė.

¹¹ Juk jis^[i3] palieps savo angelams,

kad saugotų tave visur, kur tik eitumei.

¹² Savo rankomis jie neš tave,

kad kojos į akmenį neužsigautum.

¹³ Sumindžiosi liūtą ir gyvatę,

sutrypsi liūtuką ir slibiną.

II

¹⁴ „Kas mane myli, tą gelbėsiu, –

saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.

¹⁵ Kai jis manęs šauksis, jo išklausysiu, –

su juo būsiu varge,

jį išgelbėsiu, pagerbsiu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>