I {'Alef} 2 Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies, apsakysiu visus tavo nuostabius darbus. 3 Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, – šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis. {Gimel} 6 Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius, jų vardą ištrini amžiams. VI 16{Tet} Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę, jų kojos įkliuvo į jų pačių paslėptas pinkles. III {He } 8 Bet VIEŠPATS lieka amžinai, – savo sostą jis pastatė teismui. 9 Jis teisia pasaulį teisumu; tautas jis teisia bešališkai. |