I {'Alef} 2 Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies, apsakysiu visus tavo nuostabius darbus. 3 Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, – šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis. {Bet} 4 Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi, parpuola ir miršta. {Gimel} 6 Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius, jų vardą ištrini amžiams. VI 16{Tet} Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę, jų kojos įkliuvo į jų pačių paslėptas pinkles. {Kaf} 19 Ne visuomet varguolis bus užmirštas, nei skurdžių viltis amžinai nežus. |