I 2 Tu esi gailestingas, VIEŠPATIE, savo kraštui; namo parvedi Jokūbo belaisvius. 3 Tu atleidi savo tautos kaltę, sunaikini visas jų nuodėmes. {Sela} 4 Tu sutramdai visą savo pyktį, malšini savo degantį įniršį. II 5 Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve, atšauk savo apmaudą. 6 Argi amžinai ant mūsų pyksi? Nejau nirši per kartų kartas? 7 Tikrai tu mus vėl atgaivinsi, kad tavo tauta džiaugtųsi tavyje. 8 VIEŠPATIE, parodyk mums savo ištikimą meilę ir išgelbėk mus! |