^1 [i1]Chorvedžiui.

Kaip „Gitita“. Koraho sūnų psalmė.

I

² Kokios mielos yra tavo buveinės,

Galybių VIEŠPATIE!

³ Trokštu, ilgiuosi VIEŠPATIES šventovės kiemų;

mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.

^4 [i2]Net žvirblis randa namus

ir kregždė sau lizdą, kur laiko savo jauniklius,

prie tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE,

mano Karaliau ir mano Dieve.

⁵ Kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose,

visad tave šlovindami giesme! {Sela}

II

^6 [i3]Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje,

kurio širdis yra vieškelyje į Ziono kalną.

⁷ Jie eina per Bakos slėnį,

laikydami jį šaltinių vieta,

tartum ankstyvasis lietus būtų jį pripildęs palaimos.

⁸ Eidami jie stiprėja;

jie matys dievų Dievą Zione.

III

⁹ O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą;

klausykis, Jokūbo Dieve! {Sela}

¹⁰ Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą,^[i4]

pasižiūrėk į savo pateptojo veidą!

¹¹ Juk viena diena tavo kiemuose yra vertesnė,

negu tūkstantis bet kur kitur.

Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio,

negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse.

¹² Juk VIEŠPATS Dievas yra ir saulė, ir skydas;

jis teikia malonę ir garbę.

VIEŠPATS nešykšti nieko tiems,

kurie gyvena dorai elgdamiesi.

¹³ Galybių VIEŠPATIE, koks laimingas žmogus,

kuris tavimi pasitiki!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>