^1 [i1]Chorvedžiui.

Koraho sūnų psalmė.

I

² Tu esi gailestingas, VIEŠPATIE, savo kraštui;

namo parvedi Jokūbo belaisvius.

³ Tu atleidi savo tautos kaltę,

sunaikini visas jų nuodėmes. {Sela}

⁴ Tu sutramdai visą savo pyktį,

malšini savo degantį įniršį.

II

⁵ Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve,

atšauk savo apmaudą.

⁶ Argi amžinai ant mūsų pyksi?

Nejau nirši per kartų kartas?

⁷ Tikrai tu mus vėl atgaivinsi,

kad tavo tauta džiaugtųsi tavyje.

⁸ VIEŠPATIE, parodyk mums savo ištikimą meilę

ir išgelbėk mus!

III

⁹ Klausausi,^[i2] ką Dievas, VIEŠPATS, kalba;

jis skelbia ramybę savo tautai –

savo ištikimiesiems,

jeigu jie negrįš į savo kvailystę.

¹⁰ Tikrai jo išgelbėjimas ranka pasiekiamas tiems,

kurie jo pagarbiai bijo,

kad jo Garbė^[i3] liktųsi mūsų krašte.

^11 [i4]Ištikima meilė ir tiesa susitiks,

teisumas ir ramybė bučiuosis.

¹² Tiesa žels iš žemės,

Dievo teisumas žvelgs iš dangaus.

¹³ Tikrai VIEŠPATS suteiks, kas yra gera,

ir mūsų žemė duos gausų derlių.

¹⁴ Teisumas žengs jo priekyje,

padarys taką jo žingsniams.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>