1 [i1]Asafo psalmė. Dievas užima savo vietą dieviškoje taryboje, dievų sueigoje[i2] jis teisia: I 2 „Kaip ilgai neteisingai teisite ir būsite šališki nedorėliams? 3 Ginkite silpnuosius ir našlaičius, saugokite vargdienių ir beturčių teises! 4 Gelbėkite silpnuosius ir beturčius, gelbėkite juos iš nedorėlių nagų!“ II 5 „Kokie jie neišmanėliai! Kokie jie kvaili! Jie vaikšto nedorais keliais, – teisingumo pamatai[i3] žemėje griūva! 6 [i4]'Esate dievai, – aš sakiau, – jūs visi Aukščiausiojo sūnūs'. 7 Tačiau mirsite kaip žmonės,[i5] krisite kaip kiekvienas didžiūnas“. 8 [i6]Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes tau priklauso visos tautos! |