1 [i1]Chorvedžiui. Kaip „Gitita“. Asafo. A 2 Smagiai giedokite Dievui, mūsų gynėjui, šaukite iš džiaugsmo Jokūbo Dievui! 3 Užveskite giesmę ir muškite būgnelius su žvangučiais, pritarkite švelniai lyromis ir arfomis. 4 Pūskite ragą,[i2] kai jaunatis, kai pilnatis, – mūsų šventės dieną. 5 Juk tai įstatas Izraeliui, Jokūbo Dievo įsakas. 6 Jis davė jį Juozapo giminei, jai išėjus iš Egipto žemės. B\I Girdžiu balsą, kurio nepažinojau:[i3] 7 [i4]„Nuėmiau naštą nuo tavo pečių, tavo rankas išlaisvinau nuo pintinės.[i5] 8 Varge šaukeisi manęs, ir išgelbėjau tave; nematomas atsakiau tau griaustiniu; mėginau tave prie Meribos šaltinių. {Sela} 9 Klausykis, mano tauta, įspėju tave! O Izraeli, kad tu manęs paklausytum! 10 Neturėsi jokio kito dievo, prieš svetimą dievą kniūbsčia nepulsi! 11 Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Atverk plačiai savo burną,[i6] aš ją pripildysiu“. II 12 „Bet mano tauta nenorėjo manęs klausyti; Izraelis nenorėjo man paklusti. 13 Užtat leidau jiems sekti savo užkietėjusią širdį ir elgtis pagal savo užmačias. 14 O, kad mano tauta manęs klausytų, kad Izraelis eitų mano keliais! 15 Tučtuojau nugalėčiau jų priešus, prieš jų engėjus kaskart ranką pakelčiau. 16 Tie, kurie nekenčia VIEŠPATIES, gūšis iš baimės, – jų žūtis bus amžina. 17 Bet tave maitinčiau geriausiais kviečiais ir uolų medumi[i7] tave džiuginčiau“. | 
