1 [i1]Chorvedžiui. „Lelijų“ melodija. Asafo liudijimas. Psalmė. I 2 Klausykis, Izraelio Ganytojau, kuris vedi Juozapą lyg kaimenę! Tu, kuris sėdi soste ant kerubų, apsireikšk 3 Efraimo, Benjamino ir Manaso giminėms! Parodyk savo galybę, ateik mūsų gelbėti! 4 O Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų! Tešviečia mums tavo veidas,[i2] ir mes būsime išgelbėti! II 5 O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, kaip ilgai degsi pykčiu, kai tavo tauta tave maldauja? 6 Tu valgydinai juos skausmo duona, girdei juos didele ašarų taure. 7 Tu padarei mus pajuoka kaimynams, priešai tyčiojasi iš mūsų kiek nori. 8 O Galybių Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tešviečia mums tavo veidas,[i3] ir mes būsime išgelbėti! III 9 Tu perkėlei vynmedį[i4] iš Egipto ir, išvaręs kitas tautas, jį pasodinai. 10 Tu paruošei vietą jam augti; įleidęs giliai šaknis, jis paplito po visą kraštą. 11 Savo paūksme uždengė kalnus, savo šakomis nustelbė galinguosius kedrus. 12 Savo šakas išskėtė iki Jūros[i5] ir savo atžalas ligi Upės.[i6] IV 13 Kodėl nugriovei vynmedžio aptvarą? Nūn kiekvienas praeivis skinasi jo vynuogių, 14 šernai jį knisa ir laukiniai gyvuliai aplink ganosi. 15 Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve! Pažvelk į mus iš dangaus ir pasižiūrėk, rūpinkis tuo vynmedžiu. 16 Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino, jauną kamieną, kurį sau stiprų išauginai. V 17 Mūsų priešai jį degino ir kapojo, – pažvelk piktai į juos ir sunaikink juos! 18 Suteik pagalbą savo dešinės vyrui – žmogaus sūnui, kurį sau stiprų išauginai! 19 Tada mes daugiau nebesitrauksime nuo tavęs; laikyk mus gyvus, kad šlovintume tavo vardą! 20 O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tešviečia mums tavo veidas,[i7] ir mes būsime išgelbėti! | 
