III 9 Tu perkėlei vynmedį[i4] iš Egipto ir, išvaręs kitas tautas, jį pasodinai. 12 Savo šakas išskėtė iki Jūros[i5] ir savo atžalas ligi Upės.[i6] IV 13 Kodėl nugriovei vynmedžio aptvarą? Nūn kiekvienas praeivis skinasi jo vynuogių, 14 šernai jį knisa ir laukiniai gyvuliai aplink ganosi. 15 Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve! Pažvelk į mus iš dangaus ir pasižiūrėk, rūpinkis tuo vynmedžiu. 16 Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino, jauną kamieną, kurį sau stiprų išauginai. 19 Tada mes daugiau nebesitrauksime nuo tavęs; laikyk mus gyvus, kad šlovintume tavo vardą! 20 O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tešviečia mums tavo veidas,[i7] ir mes būsime išgelbėti! |