18 Tyčia ėmė gundyti Dievą, įnoringai reikalaudami maisto. 19 Jie kalbėjo prieš Dievą, sakydami: „Argi galės Dievas padengti mums stalą dykumoje? 23 Vis dėlto jis įsakė aukštoms padangėms ir atidarė dangaus duris, – 24 lijo ant jų valgoma mana, davė jiems grūdų iš dangaus. 25 Mirtingieji valgė galiūnų[i5] duoną, Dievas davė jiems maisto lig soties. 26 Jis pabudino padangėse rytį, savo galybe pietį išjudino; 27 jis lijo ant jų mėsa lyg dulkėm, sparnuočiais – lyg pamario smėlio grūdeliais; 28 jis nutupdė juos jų stovykloje, visur aplink jų palapines. |