1 [i1]Poema. Asafo. Klausykis, mano tauta, mano mokymo; klausykis ištempus ausis mano burnos žodžių. 2 [i2]Atversiu burną prasmingais pavyzdžiais, atskleisiu senųjų amžių paslaptis – 34 Tik kai Dievas juos nubausdavo, pas jį ieškodavo jie užuovėjos, – atgailaudavo ir nuoširdžiai Dievo ieškodavo, 35 atsimindami, kad Dievas yra jų uola, Dievas Aukščiausiasis jų atpirkėjas. 36 Bet jie apgaudinėjo jį savo burna, melavo jam savo liežuviu. 37 Jų širdis nebuvo jam ištikima, jie nebuvo nuoširdūs jo Sandorai. 38 Bet Dievas savo gailestingumu atleisdavo kaltę ir jų nesunaikindavo; dažnai jis sutramdydavo savo pyktį ir viso savo įniršio neišliedavo. |