1 [i1]Chorvedžiui. Styginiams. Asafo psalmė. Giesmė. I 2 Judo žmonės pažįsta Dievą ir Izraelyje jį garbina. 3 Jo palapinė buvo pastatyta Saleme,[i2] jis gyvena ant Ziono kalno. 4 Ten jis sulaužė ugningas lankų strėles, skydus ir kalavijus – visus karo ginklus. {Sela} II 5 Koks žėrintis esi tu, Dieve! Koks didingas, grįžtantis iš kalnų, kur nugalėjai savo priešus. 6 Jų drąsūs kareiviai neteko viso, ką turėjo, ir nūn miega mirties miegu, – visų galiūnų rankos buvo bejėgės. 7 Tau pagrasinus, Jokūbo Dieve, ir raiteliai, ir jų ristūnai krito negyvi. III 8 O tu! Tu keli pagarbų šiurpą! Tau supykus, kas gali prieš tave atsilaikyti? 9 Iš dangaus tarei savo nuosprendį; žemė nutirpo iš baimės ir tylėjo, 10 kai Dievas pakilo teisti, gelbėti visų žemės kukliųjų. {Sela} IV 11 Juk nuožmiausi žmonės pripažins tave, kai apsijuosi pykčio likučiu. 12 Darykite įžadus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir vykdykite juos! Visi, aplinkui esantieji, neškite duoklę tam, kuris kelia pagarbų šiurpą. 13 Jis sutramdo didžiūnų išdidumą,[i3] įkvepia pagarbią baimę žemės karaliams. | 
