^1 [i1]Chorvedžiui.

„Nesunaikink“. Asafo psalmė. Giesmė.

I

² Dėkojame tau, Dieve, tikrai dėkojame tau,

šaukdamiesi tavo vardo,

apsakydami tavo nuostabius darbus.

II

³ „Atėjus metui, kurį aš pats paskirsiu,

surengsiu teisingą teismą.

⁴ Kai žemė ir visi jos gyventojai dreba,

aš palaikau jos tvirtus šulus. {Sela}

⁵ Pagyrūnams sakau: 'Nesigirkite!'

ir nedorėliams: 'Liaukitės kėlę savo ragus!'^[i2]

⁶ Sakau jiems: 'Nekelkite ragų!

Liaukitės įžūliai kalbėti!'^[i3]

⁷ Juk ne iš rytų ir ne iš vakarų,

ne iš dykumos ir ne iš kalnų^[i4] {ateina nuosprendis}^[i5] –

⁸ bet Dievas yra teisėjas;

vieną jis pažemina, kitą išaukština.

⁹ Juk taurė^[i6] yra VIEŠPATIES rankoje,

pilna stipraus jo pykčio vyno.

Jis pila iš jos po gurkšnį, –

visi žemės nedorėliai gers ją iki nuosėdų.

III

¹⁰ O aš amžinai džiūgausiu;

giedosiu šlovės giesmę Jokūbo Dievui.

¹¹ Nulaušiu ragus^[i7] visiems nedorėliams;

teisiųjų ragai^[i8] bus išaukštinti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>