|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Psalmynas | Skyrius: |  | 72 |  |
| | Psalmynas | | | | | | Mesijo Karalystė | | | | | Ps 72 | 1 [i1]Saliamono. I Dieve, suteik karaliui savo teisingumo[i2] ir teisumo karaliaus sūnui,[i3] 2 kad teistų tavo tautą teisingai ir tavo skriaudžiamuosius teisiai. 14 Atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto; jo akyse brangus bus jų kraujas. V 15 Tegyvuoja karalius! Tebūna jam atiduotas Šebos auksas; už jį turi būti visuomet meldžiamasi, visą dieną reikia prašyti jam palaiminimo. 17 Tebūna amžinas karaliaus vardas; jo garsas tetveria ilgai, kaip saulė. Tebūna juo palaiminti[i6] visi žmonės, teskelbia jį laimingu visos tautos. | | | | | Išnašos: | | 1 | Ps 72,1-72,20: Ši linkėjimų karaliui psalmė turbūt pradžioje buvo sukurta vieno iš Dovydo įpėdinių vainikavimo iškilmėms. Bet keletas posakių tinka istoriniams izraeliečių karaliams tik perkeltine prasme. Jie randa savo tikrąją prasmę ir pilnatvę tik Kristuje. Užtat įprastinis psalmės aiškinimas teisingai ją laiko mesijine psalme. Žemiškasis karalius – mesijas, arba pateptasis, – yra nuoroda į Dievo Mesiją – Pateptąjį – didžiąja raide. Hebrajiškieji veiksmažodžiai svyruoja tarp būsimojo laiko ir liepiamosios nuosakos. Psalmės mintys siejasi su teisingu karaliaus valdymu (I), jo visuotiniu viešpatavimu (II), jo vargšų ir skriaudžiamųjų gynimu (III) ir karalystės gerove (IV). | | 2 | Ps 72,1: ... teisingumo ... teisumo: dvi pagrindinės Šventojo Rašto sąvokos. Teisumas ženklina išganantį Dievo rūpinimąsi žmogumi, leidžiantį žmogui mylėti save ir artimą – kaip save patį. Dievo teisumas apreiškia žmogui ištikimą Dievo meilę. Teisingumas yra teisumo įgyvendinimas žmogaus gyvenime, visuomenėje ir aplinkoje. | | 3 | Ps 72,1: ... karaliui ... karaliaus sūnui: turima mintyje tas pats asmuo, t. y. ir jo tėvas buvo karaliumi. Karaliaus pareiga – rūpintis, kad būtų įgyvendintas Dievo rūpinimasis žmogumi, tauta, šalimi. | | 4 | Ps 72,8: Nuoroda į anuometinį žmonių gyvenamą pasaulį – civilizaciją: nuo Viduržemio jūros lig Persijos įlankos – Rytinės jūros – ir nuo Eufrato – Upės – lig Salų ir pietvakarių Europos, tuomet laikomos žemės pakraščiu. | | 5 | Ps 72,10: Taršišas ir Salos – Tolimieji vakarai. Žr. Ps 48,8. Šeba, arba Arabija, ir Seba – šiaurinės Afrikos karalystė – Tolimieji pietūs. Žr. 1 Kar 10,1. | | 6 | Ps 72,17: ... juo palaiminti: arba per jį visi žmonės gaus Dievo palaiminimus, arba visi žmonės vartos jo vardą laiminant, sakydami: ‘Būk taip palaimintas, kaip šis karalius’. Žr. Pr 48,20. | | 7 | Ps 72,18-72,19: Doksologija – pagarbinimas – Antrosios Psalmyno knygos gale. Redaktoriaus priedas. Žr. Ps 41,14. | | 8 | Ps 72,20: Šis paaiškinimas rodo, kad kadaise Ps 72 buvo Dovydo psalmių rinkinio paskutinė psalmė. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Psalmynas | Skyrius: | | 72 | |
|
|
|
|
