8 Juk dėl tavęs kentėjau užgaulę, ir gėda dengė mano veidą. 9 Tapau benamis savo giminėms, svetimas savo motinos vaikams. 10 Juk uolumas tavo Namams[i5] dega manyje lyg ugnis ir tau metami užgauliojimai krinta ant manęs. 21 Užgaulės drasko širdį, esu nevilties pagautas; laukiu užuojautos, bet nėr jokios, ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų. 22 [i6]Į mano maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto. 31 Šlovinsiu Dievo vardą giesme, aukštinsiu jį ir dėkosiu. 33 Nuskriaustieji matys tai ir nudžiugs; jūs, kurie ieškote Dievo, turėkite drąsos! 34 Juk vargšus girdi VIEŠPATS ir neatstumia savųjų, esančių nelaisvėje. |