8 Juk dėl tavęs kentėjau užgaulę, ir gėda dengė mano veidą. 9 Tapau benamis savo giminėms, svetimas savo motinos vaikams. 10 Juk uolumas tavo Namams[i5] dega manyje lyg ugnis ir tau metami užgauliojimai krinta ant manęs. III 14 Bet aš! Mano malda tau, VIEŠPATIE. Suteik malonę, Dieve, išklausyk manęs, žiūrėdamas savo didžio gerumo. Savo ištikima pagalba 17 Atsiliepk man, VIEŠPATIE, nes gera tavo ištikima meilė; atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo. 33 Nuskriaustieji matys tai ir nudžiugs; jūs, kurie ieškote Dievo, turėkite drąsos! 34 Juk vargšus girdi VIEŠPATS ir neatstumia savųjų, esančių nelaisvėje. 35 Tešlovina jį dangus ir žemė, jūros ir visa, kas jose gyva! |