I

² Būk man gailestingas, Dieve,

nes žmonės mane mindžioja,

visą laiką jie mane vargina.

³ Mano priešai puola mane visą dieną, –

daug yra mane puolančių, Aukščiausiasis.

⁹ Tu sužymėjai mano klajones;

supilk mano ašaras į savo ąsotį!^[i2]

Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?

¹⁰ Tuomet mano priešai trauksis,

kai tik tavęs šauksiuos;

nūn žinau, kad Dievas užstoja mane.

¹¹ Pasitikiu Dievu, kurio pažadą šlovinu,

VIEŠPAČIU, kurio žodį garbinu,

¹² Dievu pasitikiu; aš nebijau;

ką gali mirtingasis man padaryti?

III

¹³ Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs;

aukosiu tau padėkos atnašas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>