II

⁷ „Klausykis, mano tauta, aš kalbėsiu,

Izraeli, aš kaltinsiu tave.

Aš esu Dievas, tavo Dievas.

⁸ Peikiu jus ne dėl jūsų aukų,

nes jūsų deginamąsias aukas visuomet matau.

¹⁰ Juk man priklauso visi gyvūnai miške,

galvijai ant tūkstančio kalvų.

¹¹ Žinau visus laukinius paukščius,

visa, kas laukuose juda, yra mano.

¹² Jei būčiau alkanas, tau nesiskųsčiau,

nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

¹³ Argi aš valgau jaučių mėsą,

ar geriu ožių kraują?

III

¹⁶ Bet nedorėliui Dievas sako:

„Kokią teisę turi kartoti mano įstatus

ir kalbėti apie mano sandorą?

¹⁷ Juk nekenti mano auklėjimo

ir atmeti mano įsakus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>