⁵ „Atveskite man ištikimuosius,

kurie, atnašaudami auką, sudarė sandorą su manimi!“

⁶ Tada dangus skelbia jo teisumą,

nes pats Dievas yra teisėjas.

⁸ Peikiu jus ne dėl jūsų aukų,

nes jūsų deginamąsias aukas visuomet matau.

⁹ Neimu iš jūsų ūkio jokio jaučio

ar ožių iš jūsų gardų.

III

¹⁶ Bet nedorėliui Dievas sako:

„Kokią teisę turi kartoti mano įstatus

ir kalbėti apie mano sandorą?

¹⁷ Juk nekenti mano auklėjimo

ir atmeti mano įsakus.

²¹ Visa tai padarei, ir aš nieko nesakiau, –

tu manei, kad aš esu kaip tu.^[i3]

Nūn tad tave peikiu ir apkaltinu“.

²³ Kas aukoja padėkos atnašą, mane pagerbia,

ir tam, kuris taiso savo kelią,

aš parodysiu Dievo išganymą“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>