III 16 Bet nedorėliui Dievas sako: „Kokią teisę turi kartoti mano įstatus ir kalbėti apie mano sandorą? 17 Juk nekenti mano auklėjimo ir atmeti mano įsakus. 18 Vagį pamatęs, tampi jo bendru ir bičiuliaujies su tais, kurie svetimauja. 19 Savo burnai davei valią piktam, tavo liežuvis skleidžia apgaulę. 20 Sėdi ir apkalbi savo brolį, šmeiži savo motinos vaiką. 21 Visa tai padarei, ir aš nieko nesakiau, – tu manei, kad aš esu kaip tu.[i3] Nūn tad tave peikiu ir apkaltinu“. IV 22 „Susipraskite tad jūs, kurie užmirštate Dievą, kitaip jus suplėšysiu, ir nebus kas jus išgelbėtų. 23 Kas aukoja padėkos atnašą, mane pagerbia, ir tam, kuris taiso savo kelią, aš parodysiu Dievo išganymą“. | 
