Ps 50,1-50,23: Panašiai kaip pranašai, psalmininkas parodo išorinių Dievo garbinimo veiksmų – atnašų ir aukų – bevertiškumą, kai jie neplaukia iš doros širdies. Dievas sušaukia iškilmingą sueigą (I), kurioje pareiškia savo tautai, kad jam nereikia jų liturginių aukų, bet nori iš jų tikros maldos ir aukos (II); tada išpeikia veidmainišką nusidėjėlį (III), nes be nuoširdaus garbinimo, susieto su tikrai doru elgesiu, negali būti išganymo (IV).
