I

⁶ Kodėl turėčiau bijoti vargo dienomis,

kai mane apninka nedori priešai –

⁷ žmonės, kurie pasikliauja savo turtais

ir didžiuojasi savo lobių gausumu.

⁸ Ai, joks žmogus negali savęs atpirkti

ar mokėti Dievui savo išpirką.

⁹ Žmogaus gyvasties kaina per brangi, –

ką jis galėtų mokėti, niekad nebūtų gana,

¹⁰ kad sulaikytų jį nuo Duobės

ir leistų jam amžinai gyventi.

III

¹⁷ Nesijaudink, jei kas turtėja,

jei jo turtai auga.

¹⁸ Juk su savimi pasiimt negalės nieko, kai mirs,

jo turtai neis kartu su juo į kapą.

¹⁹ Nors žmogus, gyvas būdamas, manytų esąs laimingas,

nors ir giriamas būtų, nes yra sėkmingas,

²⁰ tačiau jis turi dėtis į būrį savo protėvių,

kurie daugiau niekad neberegės šviesos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>