^1 [i1]Giesmė. Psalmė. Koraho sūnų.

I

² VIEŠPATS yra didis

ir labai vertas šlovės mūsų Dievo mieste.

Jo šventasis kalnas,

³ aukštas ir gražus, yra visos žemės džiaugsmas,

Ziono kalnas, Zafono viršūnė,^[i2]

didžiojo karaliaus miestas.

⁴ Dievas parodė, kad saugu su juo

miesto tvirtovėse.

II

⁵ Juk štai karaliai sutelkė jėgas,

drauge atžygiavo pulti.

⁶ Vos tik jį pamatę, jie apstulbo;

klaiko apimti, jie metėsi bėgti.

⁷ Ten juos pagavo drebulys

lyg gimdančios moters skausmas,

⁸ lyg Taršišo laivai^[i3] būtų buvę

ryčio audros skandinami.

III

^9 [i4]Ką esame girdėję, tą pamatėme

Galybių VIEŠPATIES mieste – mūsų Dievo mieste,

kurį Dievas padaro amžinai saugų. {Sela}

¹⁰ Dieve, mes garbiname tavo ištikimą meilę

tavo Šventykloje.

¹¹ Tavo garsas, Dieve,

lygiai kaip ir tavo šlovė, siekia žemės pakraščius.

Tavoji dešinė laiko teisumą!

¹² Tesilinksmina Ziono kalnas,

tedžiūgauja Judo miestai, nes teisingai teisi.

IV

¹³ Apeik aplink Zioną, apsuk ratą;

suskaičiuok jo bokštus.

¹⁴ Atkreipk akį į jo pylimus,

pereik per jo tvirtoves,

kad galėtumei pasakyti būsimai kartai:

¹⁵ „Šis Dievas yra mūsų Dievas per amžių amžius.

Jis ves mus amžinai“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>