II

¹⁴ Toks kelias tų, kurie yra išpuikę,

galas tų, kurie patenkinti savo turtais. {Sela}

¹⁵ Tarsi avys jie gūža į Šeolą,

mirtis bus jų piemuo.

Dorieji viešpataus jiems aušrai švintant,

ištirps jų išdidumas bemat.

Šešėlių pasaulis taps jų namais.

¹⁶ Betgi mano gyvastį Dievas atpirks

iš Šeolo nagų, nes jis teiksis mane pasiimti. {Sela}

III

¹⁷ Nesijaudink, jei kas turtėja,

jei jo turtai auga.

¹⁸ Juk su savimi pasiimt negalės nieko, kai mirs,

jo turtai neis kartu su juo į kapą.

¹⁹ Nors žmogus, gyvas būdamas, manytų esąs laimingas,

nors ir giriamas būtų, nes yra sėkmingas,

²⁰ tačiau jis turi dėtis į būrį savo protėvių,

kurie daugiau niekad neberegės šviesos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>