II 10 Betgi dabar atstūmei mus, nugalėti leidai, – nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį. 11 Tu privertei mus bėgti nuo priešų, – mūsų užpuolikai mus plėšia, kiek tinkami. 14 Tu padarei mus pajuoka kaimynams, panieka ir pasityčiojimu visiems aplinkui. 15 Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims, pajuokos daiktu tautoms. IV 24 Atsibusk! VIEŠPATIE, kodėl miegi? Kelkis, neatmesk mūsų amžinai! 25 Kam gi slepi savo veidą? Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą? |