III 1 [i1]Išteisink mane, Dieve, apgink mano bylą prieš nedorus žmones, – nuo klastūno, nesąžiningo žmogaus gelbėk mane. 2 Juk tu esi Dievas – mano tvirtovė; kodėl tad mane palikai? 3 Kam gi turiu vaikščioti nusiminęs, engiamas priešo? 4 Siųsk savo šviesą ir savo tiesą, teveda jos mane, – teparveda mane prie tavo šventojo kalno[i2] – į tavo buveinę! 5 Tada aš žengsiu prie Dievo aukuro – pas savo didžio džiaugsmo Dievą – ir šlovinsiu tave lyra, Dieve, mano Dieve. 6 Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti mano krūtinėje? Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu jį – savo Gelbėtoją – Dievą. | 
