BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 44

 Psalmynas
  
 Tautos aimana
  
Ps 44

1 [i1]Chorvedžiui.

Koraho sūnų. Poema.

I

2 Dieve, savo ausimis girdėjome, –

mūsų tėvai mums papasakojo apie didžius darbus,

kuriuos padarei jų laikais – senovės dienomis.

3 Tu savo ranka tautas išvarei,

o juos pasodinai;

ištikai nelaime kitas tautas,

bet savąją padarei sėkmingą.

4 Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą,

ne jų ranka davė jiems pergalę,

bet tavoji dešinė – tavo petys ir Artumas,

nes tu juos mylėjai.

5 Tu esi mano Karalius ir mano Dievas, –

tu suteiki pergalę savo Jokūbui.

6 Per tave atmušame priešus,

tavo vardu trempiame užpuolikus.

7 Juk ne savo lanku aš pasitikiu,

nė mano kalavijas neneša man pergalės.

8 Bet tu išgelbėjai mus nuo priešų,

nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.

9 Dievu mes nuolat didžiuojamės

ir tavo vardą be perstojo šloviname. {Sela}

II

10 Betgi dabar atstūmei mus, nugalėti leidai, –

nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.

11 Tu privertei mus bėgti nuo priešų, –

mūsų užpuolikai mus plėšia, kiek tinkami.

12 Tu paženklinai mus kaip avis pjauti,

išblaškei mus po tautas.[i2]

13 Tu pardavei savo tautą už niekus,

neturėjai pelno juos pardavęs.

14 Tu padarei mus pajuoka kaimynams,

panieka ir pasityčiojimu visiems aplinkui.

15 Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,

pajuokos daiktu tautoms.

16 Nuolatos jaučiu savo negarbę,

iš gėdos rausta man veidas

17 nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,

nuo kerštingų priešo žvilgsnių.

III

18 Visa tai mus užgriuvo,

nors tavęs mes neužmiršome

nei buvome neištikimi tavo Sandorai.

19 Mūsų širdis nenusigręžė

nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavojo kelio,

20 nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėje

ir apgaubei mirtina tamsa.

21 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą

ar tiesę rankas į svetimą dievą,

22 argi Dievas būtų to neatskleidęs?

Juk jis žino širdies paslaptis!

23 Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi,

su mumis elgiamasi,

kaip su pjovimui skirtomis avimis.

IV

24 Atsibusk! VIEŠPATIE, kodėl miegi?

Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!

25 Kam gi slepi savo veidą?

Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?

26 Juk mes gulime kniūbsti dulkėse

ir nebegalime pakilti nuo žemės.

27 Stokis, ateik mums padėti,

atpirk mus dėl savo ištikimos meilės!

  
Išnašos:
1Ps 44,1-44,27: Bendrijos maldavimas, primenantis Dievui jo gerumą Izraeliui praeities dienomis (I); dabartinė padėtis, priešingai, yra liūdna, nes tauta kenčia pralaimėjusi karą (II) ir jaučiasi Dievo atstumta (III); užtat žmonės maldauja jį ateiti į pagalbą (IV). Šios psalmės istorinės aplinkybės nėra žinomos. Spėjama, kad ji buvo sukurta asirų imperatoriaus Sancheribo invazijos metu, karaliui Hezekijui valdant Judo karalystę (žr. 2 Kar 18-19), arba užgriuvus nelaimėms po karaliaus Jošijo pralaimėjimo ir babiloniečių invazijos (žr. 2 Kar 23,29-25,26), arba praradus tautinę laisvę Persijos laikotarpiu (V-IV a. prieš Kristų).
2Ps 44,12: ... išblaškei mus tautose: nuoroda į Babilonijos tremtį (587-538 m. prieš Kristų).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 44