A

I

² Kantriai laukiau VIEŠPATIES,

jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.

II

⁵ Laimingas žmogus, kuris deda viltis į VIEŠPATĮ, –

jis nesikreipia į pagonių stabus

ar netikrų dievų garbintojus.

III

^7 [i3]Tu davei man suprasti,

kad netrokšti kruvinos aukos ir grūdų atnašų,

neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę.

⁸ Tada tariau: „Štai ateinu!

Raštų ritinyje man viskas nurodyta, –

⁹ mano džiaugsmas – vykdyti tavo valią, mano Dieve,

tavo Mokymą turiu širdyje!“

¹⁰ Didžiojoje sueigoje skelbiau tavo išganymo rūpestį, –

netramdžiau savo lūpų, –

tai, VIEŠPATIE, tu turi žinoti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>