BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 39

 Psalmynas
  
 Gyvenimas yra prabėgantis
  
Ps 39

1 [i1]Chorvedžiui.

Jedutūnui. Dovydo psalmė.

I

2 Tariau: „Apdairiai elgsiuos savo kelyje,

kad nenusidėčiau liežuviu;

savo burną užčiaupsiu,

kai nedorėliai būva arti“.

3 Tylėjau, nesakiau nieko,

susilaikiau net nuo ko nors gero.

Bet mano skausmas tik pasunkėjo,

4 širdis man užkaito krūtinėje.

Bemąstant įsiliepsnojo ugnis –

nebegalėjau iškęst nekalbėjęs:

II

5 „Pasakyk man, VIEŠPATIE, kaip ilgai gyvensiu,

kokia yra mano dienų trukmė?

Leisk man pažinti, koks esu laikinas.

6 Tu padarei mano gyvenimą ilgumo tik per sprindį,

jo trukmė yra kaip niekas tavo akyse“.

Iš tikrųjų žmogaus būvis tiktai kvėptelėjimas! {Sela}

7 Žmogus tik praeina kaip šešėlis,

tik rūkas yra jo visas triūsas, –

Kaupia turtus, bet nežino, kam jie atiteks!

III

8 „Nūn tad, Viešpatie, ko aš galiu tikėtis?

Tavyje visa mano viltis.

9 Išvaduok mane iš visų mano kalčių;

nepadaryk manęs kvailųjų pajuoka!

IV

10 Tyliu, burnos neatveriu,

nes tu tai padarei.

11 Nukreipk nuo manęs savo rykštę,

aš žūstu nuo tavo rankos smūgių.

12 Kai drausmini žmogų, bausdamas už nuodėmę,

tu lyg kandis sunaikini tai, kas jam brangu.

Iš tikrųjų žmogus tiktai vėjo dvelktelėjimas! {Sela)

13 Išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE,

klausykis mano šauksmo, –

ateik į pagalbą, kai verkiu!

Juk esu tik laikinas svečias – praeivis –

kaip visi mano protėviai.

14 Nukreipk savo žvilgsnį nuo manęs, kad atsigaučiau

pirma, negu nueisiu ir pranyksiu.[i2]

  
Išnašos:
1Ps 39,1-39,14: Nors ir buvo nutaręs nesiskųsti (I), psalmininkas, kaip ir Koheletas, aimanuoja dėl gyvenimo trumpumo ir tuštumo (II); betgi jo viltis yra Viešpatyje (III), kurį jis prašo atleidimo ir sveikatos (IV).
2Ps 39,14: ... pranyksiu: nuo žemės. Žinoma, psalmininkas byloja apie bendrą tikėjimą savitai niūriu pomirtiniu gyvenimu mirusiųjų buveinėje – Šeole – po mirties. Panašiai ir Jobas skundėsi. Žr. Job 3,13-19.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 39