A
I 2 Kantriai laukiau VIEŠPATIES, jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. 4 Man į lūpas įdėjo naują giesmę[i2] – šlovės mūsų Dievui giesmę. Daugelis tai matys, – pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU. III 7 [i3]Tu davei man suprasti, kad netrokšti kruvinos aukos ir grūdų atnašų, neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę. 8 Tada tariau: „Štai ateinu! Raštų ritinyje man viskas nurodyta, – 9 mano džiaugsmas – vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Mokymą turiu širdyje!“ 10 Didžiojoje sueigoje skelbiau tavo išganymo rūpestį, – netramdžiau savo lūpų, – tai, VIEŠPATIE, tu turi žinoti. |