A

I

² Kantriai laukiau VIEŠPATIES,

jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.

⁴ Man į lūpas įdėjo naują giesmę^[i2] –

šlovės mūsų Dievui giesmę.

Daugelis tai matys, –

pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU.

III

^7 [i3]Tu davei man suprasti,

kad netrokšti kruvinos aukos ir grūdų atnašų,

neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę.

⁸ Tada tariau: „Štai ateinu!

Raštų ritinyje man viskas nurodyta, –

¹⁰ Didžiojoje sueigoje skelbiau tavo išganymo rūpestį, –

netramdžiau savo lūpų, –

tai, VIEŠPATIE, tu turi žinoti.

¹¹ Tavo išganymo rūpesčio širdyje neslėpiau, –

kalbėjau apie tavo ištikimybę ir išganymą.

Apie tavo meilę ir tiesą

didžiojoje sueigoje nenutylėjau.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>