A
I 2 Kantriai laukiau VIEŠPATIES, jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. 3 Ištraukė mane iš klampios duobės – iš mirtinos pelkės, pastatė mano kojas ant uolos ir sutvirtino mano žingsnius. 4 Man į lūpas įdėjo naują giesmę[i2] – šlovės mūsų Dievui giesmę. Daugelis tai matys, – pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU. 18 Nors esu silpnas ir beturtis, tačiau Viešpats manęs nepamiršo. Tu esi mano pagalba ir išgelbėjimas, – mano Dieve, nedelsk! |